- painelis
- páinelis sm. (1) 1. žr. painė 1: Jie mum tai vis visokių páinelių pridirba Sb. Tenai turėsi páinelio Kp. Tikras painelis audžiant tuos aštuonianyčius Slm. Páinelis su tais linais: nei kur jų dėt, niekas nebeperka Ėr. Siūlus sapnuoji – bus kokie páineliai LTR(Rm). 2. žr. painia 2: Ar vėl beatsilieps, painelis ją žino! Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.